2018 m. gegužės 18 d., penktadienis


Kaunas nykstantis ir išnykęs: du mediniai namai Minties Rate

Daugelio (nors, deja, ne visų) Kauno medinukų nuotraukas bei kai kurių jų istorijas saugo internetinė Lietuvos medinės architektūros duomenų bazė „Archimedė“, kadaise inicijuota šviesios atminties prof. Nijolės Lukšionytės-Tolvaišienės. Kai kuriuos šių namų šiandien tik čia ir tegalime pamatyti, nes jų nebėra. Paprastai tokiems namams išnykti būna du keliai: namas arba nugriaunamas ir vietoje jo pastatomas naujas, arba perstatomas, įvelkamas į „šiuolaikinį“ rūbą taip, kad jo atpažinti tampa neįmanoma. Pastarasis veiksmas kartais vadinamas „renovacija“, ir tiems savininkams, kurie žūtbut siekia gyventi sename, bet „šiuolaikiškame“ name, šiltai ir patogiai, ta pati „Archimedė“ pasiryžusi pagelbėti, „kad jie rastų informaciją apie tinkamą namų tvarkymą“. Na, o su pirmuoju reiškiniu susitaikoma iš anksto, guodžiantis, jog „ta namų dalis, kuri neišvengiamai išnyks, bent jau bus nufotografuota ir aprašyta“[1].
Taip 2014 metais buvo įamžintas namas, stovėjęs Žaliakalnyje, saugomoje paveldo teritorijoje, Minties Rato gatvėje – namas Nr. 21[2].



Dviejų aukštų nedidelis nuomojamų butų namas (tokiuose namuose paprastai įrengdavo du butus: vieną – gyvenimui, kitą – nuomai, taip kad teisingiau būtų juos vadinti tiesiog dvibučiais), dvišlaičiu stogu, su anuomet priešgaisrinės apsaugos reikalaujama ugniasiene buvo pastatytas 1933 metais – ganėtinai vėlai šiam rajonui, kuris iki 1932 metų beveik visas jau buvo užstatytas. 2014 metais tamsiai rudai, lyg šokolado spalva dažytas namas dar buvo gyvenamas, nors atrodė liūdnai. O 2017 metais jo jau nebebuvo.
Namo nugriovimą vieno laikraščio publikacija pateisino tuo, kad jis jau „buvo pradėjęs virsti vaiduoklių“, t. y. dar ne vaiduoklis, bet jau ... „Dviejų aukštų statinys šlaitiniu stogu jau buvo pasviręs kone 30 centimetru, tad apie bet kokį jo išsaugojimą nebuvo nė kalbos, juolab kad tai buvo tarpukariu statytas nuomai skirtas pastatas, kuriame netaikoma jokia paveldo apsauga“ [3]. Dėkui Dievui, Kaune esama, „tarpukariu statytų nuomai skirtų pastatų“, kuriems teisinė paveldo apsauga sėkmingai taikoma. Tačiau šiame rajone apsauga taikoma ne atskiriems pastatams, o visai teritorijai.
Naujiems savininkams pasitarus su architektu Rusteniu Milaševičiumi, namą buvo nutarta griauti. „Tiesą sakant, jis pats beveik subyrėjo, ne kažin ką ten liko griauti“, – sako architektas[4]. O jo vietoje architektas suprojektavo postmodernistinį namelį „ant vištos kojelės“:



Namas susilaukė pagyrų tiek iš kolegų architektų, tiek ir iš paveldosaugininkų. Jis tikrai gražus. Bet ar vietoje?
Namo toje pačioje Minties Rato gatvėje Nr. 37 istorija kitokia. Tai buvo išskirtinis dviejų aukštų medinis namas su trijų aukštu penkiasieniu rizalitu-„bokštu“ centre, primenantis užmiesčio vilą. 2012 metais „Archimedėje“ namas buvo aprašytas „kaip „autentiškas“[5]. Kitaip tariant, jis buvo pagerbtas savotišku šios duomenų bazės „apdovanojimu“ – simboliniu „Autentiško namo“ medaliu, kuris „suteikiamas tiems objektams , kurie yra išlaikę autentišką, nepakitusį turį, langų formas ir skirstymą, apkalimą, puošybos detales ir kitus elementus“[6].


Šio Žaliakalnio kvartalo išplanavimo pradžioje sklypas atiteko Vincui Paulauskui, bet šis namo nepasistatė, gyveno mažoje, vieno kambario trobėleje. 1929 metais valda atiteko M. Kazakevičienei. O šį dviejų aukštų medinį namą su „bokštu“ apie 1932 metus pasistatė jau treti iš eilės sklypo savininkai – Jackevičiai (valdos savininkė buvo nurodyta Ona Gineitytė-Jackevičienė). Statė, kaip ir visi, paėmę iš banko paskolą, bet krizės metu neįstengė jos grąžinti ir namas 1937 metais atiteko Žemės bankui. 1938 metais jį, jau apleistą, nusipirko Pranas ir Ona Miškiniai, dalį 1940 metais pardavė Antanui Kiršauskui, o patys iki 1942 metų gyveno pirmo aukšto bute. 3 kambarių butą antrame aukšte nuomavosi gydytojas [Vladas] Kviklys.
Namas neturėjo teisinės apsaugos (kitokios, nei viso kvartalo teritorinė apsauga), bet ne, jo nenugriovė. Šiuo metu (2018), baisu ir parodyti, bet namas atrodo šitaip:


Ir niekas negalėtų pasakyti, kad jis perstatytas neatpažįstamai. Kiekvienas, kas yra matęs senąją namą, ar bent jo nuotraukas, atpažins, lyg ir nepakitusį, namo turį su rizalitu-„bokštu“ centre. Bet kaip galėjo atsitikti, kad saulėtas, lengvas, vasarnamį primenantis namas pavirto šia tamsia, skausmingai gniuždančios spalvos ir apdailos faktūros „naujo lietuvio“ tvirtove? Gal jos savininkai nerado informacijos apie tinkamą namo tvarkymą?


[3] Inga Junčienė. „Rustenis Milaševičius: Žaliakalnis ne vieta architektų eksperimentams“ // 
Lietuvos rytas. 2017-10-24.
[4] Ibid.
   

2018 m. gegužės 11 d., penktadienis



Pašto rūmų kolekcija: Europa

Nors paštas (norėjau parašyti, „šiuolaikinis paštas“, bet tučtuojau prisiminiau, kad toks paštas, kuris šičia turimas omeny, „modernus“ paštas, nebėra „šiuolaikinis“, ir būtent dėl šios priežasties šiandien kalbame apie tam tikras, „atgyvenusiam“ paštui skirtas architektūros formas, kaip apie praradusias savo funkcijas, bet ne savo grožį) – taigi, tas paštas – Renesanso laikų išradimas, tačiau tikrasis susisiekimo „kultas“ prasidėjo XIX amžiuje, atsiradus naujoms, greitoms transporto priemonėms. Jeigu anksčiau pašto įstaiga tenkinosi arklių paštui būtinu užvažiuojamuoju kiemu, kuriame kartu buvo ir viešbutis „užvažiuojantiems“, ir karčema, ir stotis, tai XIX amžiaus pabaigoje-XX pradžioje visame pasaulyje vienas po kito pradėjo kilti didingi pašto rūmai, primenantys pilis, tvirtoves ir bažnyčias. Ir, kas be ko, jie buvo dažnai statomi šalia naujų, dar prašmatnesnių geležinkelio stočių. Tiesa, pašto „biurokratizavimas“ didžiuose valstybėse pasireiškė daug anksčiau, ir jau XVIII amžiuje kai kurių „karališkų paštų“ administracijai prireikė rūmų.
Jūsų dėmesiui – pašto rūmų kolekcija, rinkta visagalio Interneto pagalba (nes kaip kitaip galėčiau apkeliauti tiek miestų) nors kai kuriuos iš šių pastatų teko matyti ir savo akimis. Ne visus šių pastatų istoriją bei likimus pavyko sužinoti, o ir to, ką žinau, nekomentuosiu. Kolekcija toli gražu nepilna, rinkta, galima sakyti, pripuolamai, ir apimanti (bent šį kartą) tik Europą. Interneto platybėse sutinkami entuziastai, besidominantys išimtinai šios funkcijos pastatų architektūra ir pateikiantys savo mažus rinkinius, kuriuos pavadina kas „penki“, kas „septyni“, o kas ir „devyni gražiausi pasaulio Pašto rūmai“, tarp kurių pirmauja Amerika ir Azija. Ne, mūsų Kauno tarp jų nėra (reikia manyti, taip toli joks entuziastas dar nenukeliavo), bet štai viename dideliame rinkinyje teko pamatyti Klaipėdos Pašto rūmus.

Anglai pastatė Centrinius Pašto rūmus (General Post Office) Londone 1825-1829 metais. XIX a. pabaigoje jie pasirodė per maži, tad rūmus praplėtė, pastatydami dar vieną korpusą paštui ir dar vieną – telegrafui. Šių senųjų rūmų nebepamatysime, nes 1902 metais juos nugriovė, kaip vis dar netinkamus ir nepatogius. Telegrafas, smarkiai nukentėjęs per karą, buvo nugriautas 1967 metais, o 1985 metais jo vietoje buvo pastatytas naujas pastatas.


 
Dar anksčiau nei Londone, 1818 metais iškilo Centrinis Paštas Dubline. Klasicistiniai rūmai su šešių jonėninių kolonų portiku ir alegorinėm skulptūrom ant stogo suprojektuoti architekto Franciso Johnsono ir iki šiol naudojami pagal paskirtį. (Man šis portikas primena Vilniaus arkikatedrą.)



Pasidairykime į sočią Skandinaviją. Oslo Centrinio pašto salėje (Posthallen), po arkomis, įsikūrė restoranas. Pašto administracija neliko nuskriausta – jai vietos atsirado Posthusst dangoraižyje.




Kopenhagos Centrinis paštas pastatytas 1912 metais, architektas Heinrichas Wenckas. Pastatas, atrodantis lyg karališki rūmai su grakščiu neobarokiniu bokšteliu centre, parduotas ir taps prabangiu viešbučiu.








Stockholmo Centrinis paštas – didžiulis, tvirtovę primenantis modernistinis pastatas su masyviu centriniu bokštu, buvo statomas 1898-1903 metais. Architektas Ferdinandas Bobergas. Rūmai tarnavo paštui iki 2003 metų. Dabar juose įsikūrusi Švedijos vyriausybė.




Malmo Karališkojo pašto rūmai taip pat primena tvirtovę. Nenuostabu, juk juos statė tas pats architektas Ferdinandas Bobergas, beje, beveik tuo pat metu, 1900-1906 metais (Stockholmo rūmus bestatydamas, pradėjo dar vienus). Šį stilių švedai vadina „tautinis romantizmas“. Rūmai stovi netoli centrinės stoties. 2014 metais senojoje pašto salėje jau veikė restoranas. Kiemo pusėje prie rūmų pristatyta šiuolaikinė stiklinė dalis, skirta bankui. (Pasirodo, taip galima, nors rūmai yra architektūros paminklas.)





Suomija. Helsinkio senieji Pašto rūmai taip pat stovi netoli centrinės stoties. Jų statybos istorija paini. 1934 metais paskelbtą konkursą laimėjo du jauni architektai – Jorma Järvi ir Erikas Lindroosas, tačiau statė jie „prižiūrimi“ labiau patyrusio architekto Kaarlo Borgo. Ir štai, kas iš to išėjo. 1938 metais iškilęs pastatas buvo pats aukščiausias Suomijoje. Ir nenuostabu – jo „bokštas“ yra 10 aukštų. Pastate veikia Pašto muziejus, įrengti biurai, veikia ir Pašto salė, bet pašto administracija dar 1978 metais išsikėlė į naują pastatą. 2006 metais senieji rūmai buvo renovuoti, jo vidiniam kiemeliui buvo uždengtas stiklinis stogas ir jame įsikūrė restoranas.



Dabar pasisvečiuokime pas kaimynus. Varšuvos Centrinis paštas – lenktas kampinis namas su „trukinėjančia“ jonėniškąja kolonada (kolonos lyg „pasislepia“ sienose), net 7 aukštų (du, tikriausiai, pristatyti vėliau). Paštas veikia visą parą!


Krokuvos Centrinis paštas – taip pat lenktas kampinis namas, su bokštu. 1887-1889 metais statyto pastato projektas nebuvo originalus: Krokuvai buvo pritaikytas Vienos architekto Setzo projektas. 1931 metais jis buvo buvo perstatytas – padidintas. Veikia iki šiol.


Įsimintinas Centrinio pašto pastatas Wroclawe. Modernistinis „dangoraižis“ su kvadratiniu dvejų tarpsnių bokštu pastatytas 1927 metais. Nuo 1956 metų jame veikia Pašto ir Telekomunikacijos muziejus.



XIX amžiaus pabaigoje-XX pradžioje visoje Lenkijoje buvo pristatyta daugybė neogotikinių raudonų plytų pašto rūmų. Didžiulė neogotikinė „pilis“, statyta 1872-1905 metais, - tai Ščecino pašto administracijos rūmai.




O ant Oderio upės kranto stovinti „mažesnė“, istoristinė „pilis“ – veikiantis Paštas. Jo viduje yra pašto salė su stiklinėmis lubomis, paremtomis grakščiomis, aukso ir žalia spalva dekorotomis kolonėlėms, drąsiai galinti varžytis gražiausio pašto salės konkurse.

Dar keli Lenkijos Pašto rūmai:


Glivico neogotikinė pašto „pilis“ su bokštu pastatyta 1903-1906 metais.


Kuklūs Zabrze Pašto rūmai pastatyti priešais stotį 1909-1911 metais.


Torunės Centrinio Pašto rūmai pastatyti 1881-1894 metais vokiečio architekto Johano Otzeno.




O kai jau paskelbėme gražiausios pašto salės konkursą, štai Prahos Centrinio pašto salė - panaši į didelę renesansinę aikštę su stikliniu stogu (ar į traukinių stotį), su fantastiška sienų tapyba. Veikiantis paštas ir bankas. Iš išorės – masyvus, niekuo neišskiriantis istoristinis keturių aukštų pastatas.pastatytas 1871-1874 metais. Architektas J. Belsky.


Puošnūs, kaip ir viskas Budapešte, su apvaliu, kuorais vainikuotu bokštu Centrinio pašto rūmai pastatyti 1921 metais. Šiandien pašto administracija įsikūrusi kitur – naujuose Bauhaus stiliaus Pašto rūmuose.



Budapestas turi dar vienus nepaprasto grožio rūmus, susietus su paštu, kurių tiesiog negaliu neparodyti. Tai – Pašto taupomojo banko „tautinio“ art nouveau stiliaus rūmai, pastatyti 1899-1901 metais architekto Odono Lechnerio. Geltonos ir žalios jų stogo čerpės, paslėptos už geltonos majolikos, bangojačios bangų sienų viršuje. Pasakojama, kad kai architekto paklausė, kam jis sukūrė tokį gražų stogą, jei iš apačios jo niekas negalės pamatyti, jis atsakė: „Bet paukščiai matys“.




 

Tikriausiai, gražiausias Europoje pašto ir banko derinys – Vienos Postsparkasse. Šis didžiulis ir sykiu grakštus pastatas – architekto Otto Wagnerio sukurtas Vienos modernizmo šedevras. Jis buvo statomas dviem etapais: 1904-1906 ir 1910-1012 metais. Operacijų salėje viešpatauja stiklas ir aliuminius. Ant pagrindinio fasado stogo skulptorius Otto Schimkowitzius pastatė dvi didžiules alegorines sparnuotų moterų skulptūras, irgi iš aliuminio. Pastate teikiamos ne tik banko, bet ir pašto paslaugos.



Bucharešto Cenrinio Pašto rūmai pastatyti XX amžiaus pradžioje, šiandien – Nacionalinis istorijos muziejus.



Sarajevo Centrinio Pašto rūmai pastatyti 1911 metais. Architektas Josipas Vancašas. Manoma, kad šie secesijos stiliaus rūmai mėgdžioja Vienos Pašto banką. Centrinis paštas buvo atidarytas 1913 metais. Iš šių rūmų 1914 metais buvo išsiųsta telegrama, pranešanti apie Kronprinco Franzo Ferdinando nužudymą. 1992 metais gražioji šių rūmų salė buvo sudeginta Jugoslavijos nacionalinės armijos, ir tik 2001 metais pastatas buvo restauruotas.


Liublianos Centrinis paštas – lenktas kampinis pastatas su apvaliu trijų tarpsniu bokštu su aukštu kupolu, pastatytas 1896 metais. Istoristinis rūmų fasadas apkrautas statulomis, medalionais, piliastrais bei baliustradomis.


Secesinis Zagrebo Centinis Paštas pastatytas 1903-1904 metais vengrų (ir tai aiškiai matosi) architektų Ernö Foerko ir Gyulo Sándy. Pradžioje rūmai buvo trijų aukštų su bokšteliais, bet 1926-1930 metais buvo perstatyti. Pastate, kuris pripažintas architektūros paminklas, veikia paštas ir  Pašto ir Telekomunikacijos muziejus.



Trumpai užsukime į Italiją... Neapolio Centrinis paštas –didžiulis modernistinis pastatas, taip vadinamos „fašistinės“ architektūros, statytas 1928-1936 metais, architektai Giuseppe Vaccaro ir Gino Franzi. Jie kažkokiu būdu sugebėjo į funkcionalistinį pastatą įkomponuoti šalia buvusį vienuolyną. Kiek pamenu, veikia ir šiandien.




Palermo Pašto rūmai. Dar vienas "Fašistinio" modernizmo pavyzdys. Pastato viduje yra dailininko futuristo Benedetto Cappos freskos, nutapytos 1933 metais.  Veikiantis paštas.


Trapani Palazzo delle Posta. Veikiantys liberty stiliaus pašto rūmai, statyti 1924-1927 metais. Architektas Francesco La Grassa.




Ir į Ispaniją...Seniausi Europos Pašto rūmai yra Madride. Karališki Pašto Rūmai buvo pastatyti 1766-1768 metais prancūzų architekto Jacques‘o Marquet. Dabar tai – sostinės merija.


„Nauji“ Madrido Centrino Pašto rūmai (Palacio de Comunicaciones arba Palacio de Cibeles) buvo pastatyti 1919 metais, architektai Antonio Palacios ir Joaquinas Otamendis. Šie rūmai 2007 metais taip pat atiteko miesto tarybai, bet paštas juose dar veikia; taip pat veikia kultūros centras; rengiamos parodos, galima užlipti į centrinį bokštą. Dėl savo nepapratai puošnios, bažnyčią primenančios architektūros, rūmai buvo vadinami „Notre Dame de Post“.




Valencijos Pašto ir Telegrafo rūmai (Edificio de Correos) pastatyti 1915-1922 metais. Architektas Miguelis Angelas Navarro. Fasado centre išsiskiria įspūdingas portalas su didžiuliu arkiniu langu, dvigubomis jonėniškosiomis kolonomis (kažin kodėl visų paštų kolonos jonėniškosios?) ir alegorinėmis skulptūromis. Paštas veikia.




Barselonos Centrinio Pašto rūmai pastatyti 1927 metais. Architektai Josepas Goday i Casalsas ir Jaume Torresas i Grau. Pastatas primena Paryžiaus St. Sulpicijaus bažnyčią (tik bokštai kažkodėl yra skirtingo aukščio), o jo stilius nurodomas kaip „kataloniškasis modernizmas“. Platūs ir ganėtinai statūs laiptai veda prie iškilmingo trijų durų portalo su keturiomis jonėniškomis (ir vėl) kolonomis.  Paštas veikiantis. Jo salėje šviečia stiklinis kupolas, paremtas keturiomis kolonomis; sienų arkose nutapytos spalvingos freskos (dailininkai Josepas Galí, Francescas Labarta, Josepas Obiolsas and Francescas Canyelles).


Esame Vokietijoje. Berlyno Centrinio pašto administracijos rūmai (Postfuhramt), pastatyti 1875-1881 metais. Didžiulis dekoruotas kampinis namas su centriniu šešiakampiu bokštu ir dviem mažesniais bokšteliais dabar – meno galerija. Kadaise jo vidiniame kieme buvo arklidės.



Berlyne, Kreuzberge, yra ir kitas Centrinis paštas. Neorenesansiniai rūmai pastatyti 1908-1912 metais architekto Wilhelmo Walterio. (Nuotraukoje matosi tik centrinė fasado dalis.)



Hamburgo senieji Pašto rūmai su savo charakteringu aukštu, kuorais papuoštu neorenesansiniu bokštu, yra seniausi Vokietijoje. Juos architektas Alexis de Chateauneufas pastatė po didžiojo 1842 metų gaisro, 1847 metais.  Šiandien tai – prekybos centras.


Hamburge taip pat yra dar vieneri „senieji“ Pašto rūmai, buvęs pašto administracinis pastatas (Alte Oberpostdirektion). Statė ji nuo 1883 metų, atidarė 1887 metais. Rūmų atidarymo proga visa aikštė buvo pavadinta Stephansplatz, imperatoriško Pašto viršininko Heinricho von Stephano garbei. Nemažas pastatas po dešimties metų buvo dar padidintas. Šiuose rūmuose veikęs Hamburgo Komunikacijos muziejus, deja, buvo uždarytas 2009 metais, o 2011 metais pastato vidus buvo visiškai perstatytas į nekilnojamojo turto kompanijos biurus; iš seno pašto liko tik fasadas ir vestibiulis.


Belgija. Senieji Pašto rūmai (Oud Postkantoor) Ghente pastatyti 1898-1910 metais. Jų 52 metrų aukščio laikrodžio bokštas kyla virš viso miesto. Šiandien jame dažniausiai...kažkas gyvena, kažkas, kas turi labai daug pinigų, nes pastatas parduotas privačiam asmeniui, kuris įkūrė jame prabangų viešbutį; pirmame aukšte veikia prekybos centras.


Leuveno neorenesansiniai  Pašto rūmai (Postgebouw).



Briugės Pašto rūmai, kartu su šalia stovinčiu Provinciaal Hof pastatytas 1887-1891 metais. Architektai Louisas Delacenserie ir René Buyckas.


Liege Centrinis paštas (Grand Post). Neveikiantis.

 




Olandijoje paskutiniai Pašto rūmai užsidarė 2011 metais. Dabar visi pašto skyriai veikia prekybos centruose ir spaudos kioskuose.

Centriniai Pašto rūmai Amsterdame nuo 1992 metų visiems žinomi kaip prekybos centras Magna Plaza. Šis didžiulis, puošnus neogotikinis pastatas su dviem bokštais (lyg bažnyčios) pastatytas 1895-1899 metais. Viršutinėse jo aukštuose yra galerijos su arkadomis, kuriose buvo pašto tarnybinės patalpos.






Ultrechto Centrinis Paštas buvo statytas tarp 1917-1924 metais, priskiriamas „Amsterdamo mokyklos“ architektūrai, architektas Joopas Crouwelas jaunesnysis. Portalo šonuose - du  aptakių formų laiptinių bokštai. Ultrechto Pašto rūmų salė tikrai gali dalyvauti gražiausios pašto salės konkurse: jos lubos padarytos iš parabolinių arkų su stiklo intarpais primena didingą katedrą. Fantastiška erdvė dekoruota šešiomis Hendricuso Albertuso van den Eijnde sukurtomis skulptūromis ir Richardo Rolando Horstos keramika . Paštą uždarė 2011 metais; o 2016 metais paveldo objektas dar stovėjo tuščias. 




Rotterdamo Centrinio Pašto rūmus žadama paversti viešbučiu ir prekybos centru. Rūmai pastatyti 1923 metais, architektas Keesas Bremeris. Pašto salė irgi  turi parabolines arkas, tik gelžbetonines, ir tikrai gali nugalėti gražiausios pašto salės konkurse.



Neorenesansinis Luxemburgo Centrinis Paštas pastatytas 1908-1910 metais. Architektas Sosthene‘as Weisas. Paštas veikia.




 Ir dar keli Hotel de la Post Prancūzijos. Dijono Pašto rūmai.



Metzo Centrinio Pašto rūmai – neoromaninė „tvirtovė“.



Paryžius. Centrinis Louvre‘o paštas (16 rue Etienne Marcel).



Beauvais veikiantys modernistiniai Pašto rūmai. Visada malonu juos matyti.