Nežiopsok!

Šiandien mūsų miestuose žiopsoti nepatartina. Nes jei žiopsosi, kur nors atėjęs gali įprastos vietos neberasti. Tik ups – ir dingsta koks medis, alėja, skveras arba ir visas namas, dingsta akimirksniu, ir tik todėl, kad tu, pilieti ir miesto gyventojau, pražiopsojai kokį tvarkybos planą – kažkam pristatytą, kažkieno apsvarstytą ir kažkieno kito patvirtintą, kol tu miegojai arba buvai užsiėmęs savo kasdieniais darbais. Ir tik pamatai, kaip paveldo draugai ir senienų mylėtojai pavymui skėsčioja rankomis, protestuodami.

Kaunas ne išimtis, o veikiau visiems kitiems miestams pavyzdys. Nes Kaunas tvarkosi greitai ir visu frontu, tik spėk galvą sukioti. Nes Kaune tvarkosi jaunatviškai, su užsidegimu ir kūrybiškai-industiškai, o gal ir inovatyviai, interaktyviai ir dar visaip kaip. Nes neužtenka paprasčiausiai suremontuoti, pataisyti, ar perdažyti (nekalbant jau apie nuodugnią restauraciją) viešąsias miesto vietas, jas būtinai reikia rekonstruoti, kitaip sakant, perstatyti taip, kad jos ne dykai džiugintų akį, bet būtų reikiamo subjekto pelningai išnaudojamos. (Pelnas, beje, ne visada turi piniginę išraišką, dažnai tai – kaupiamas „simbolinis kapitalas“.)

Apie vietą ar instituciją, kuri tokiam subjektui neneša pelno, kalbama, kad ta vieta ar institucija „merdi“. O merdinčios institucijos priverstinis galas nebetoli. Ir jos griovimas paprastai (paradoksiškai) vadinamas „atgaivinimu“.

Žinoma, galima inicijuoti to paslaptingo pelno subjekto paieškas, idant patrauktum jį atsakomybėn už miesto viešųjų erdvių išnaudojimą ir visų mūsų paveldo griovimą, bet tai reikalauja pernelyg daug pastangų ir laiko, ir kai toks subjektas bus (jei bus) išvilktas į dienos šviesą, šaukštai jau bus popiet.

Šiandien vyrauja įsitikinimas, kad tam, kad pelnas pradėtų kapsėti į tam tikro (neįvardinto) subjekto tikrą ar metaforišką sąskaitą, reikia į tvarkomas erdves žūtbūt „pritraukti“ kuo daugiau žmonių ir automobilių. Ir jei darysime prielaidą, kad vietos naudingumas yra lygus jos „patrauklumui“ (attraction), lengviausiai naudingumas matuojamas parkavimo vietų skaičiumi. Jei neklystu, šitoks matavimo vienetas neseniai taikytas sudarkytai Vienybės aikštei.

Bet kaip „pritraukti“ pelną nešančius klientus į laiptus? Į laiptus automobiliais neatvažiuojama. Laiptai patys yra susisiekimo priemonė. Ir laiptuose todėl žmonių nebėra, kad jais automobiliu neužvažiuosi, o reiškia, dauguma tų, kurie nori patekti ant kalno, laiptais daugiau nesinaudoja, jie paprasčiausia tą kalną apvažiuoja automobiliu.

Visi pastebėjome, kad aną dieną dingo Kauko laiptai, kadaise poetės pavadinti „gražiausiais gatvės laiptais pasaulyje“. Tiksliau, ne visi laiptai dingo, o tik jų viršutinė dalis. Norėdami sužinoti, kas gi gresia laiptams, turime susipažinti su akiai ir ausiai nemaloniu, bet pamokančiu tekstu – projekto aprašymu. Taip yra todėl, kad pats tiesiausias, jei ne vienintelis kelias į taip trokštamą naudingumą, dargi pats savaime pelningas a priori – tai „projektinė veikla“. Pažiūrėkime, kas čia parašyta:

„Kauno regione pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas” įgyvendinimo priemonę 07.1.1-CPVA-R-904 „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1V-1 skirtas finansavimas projektui „Kompleksiškas Kauko laiptų prie Aukštaičių gatvės zonos sutvarkymas“ (paraiškos kodas 07.1.1-CPVA-R-904-21-0005). Įgyvendinus projektą, kuriam skirta 679 909,94 Eur ES fondų ir 59 992,06 Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, viešųjų erdvių infrastruktūra bus pritaikyta miesto gyventojų ir svečių poreikiams“.

Nesileisdami į išankstinio, kažkam jau atitekusio pelno skaičiavimą (galime būti tikri, mūsų visų biudžeto pinigai bus sumokėti iki paskutinių 6 centų), matome, kad projekto pavadinimas skamba visai nekaltai: laiptams gresia ne „rekonstrukcija“ ir netgi ne „atnaujinimas“, bet paprasčiausias „sutvarkymas“. Tai sveikintina. Laiptus jau seniai reikia sutvarkyti. Tik keli klausimai kyla. Pavyzdžiui, kodėl bus sutvarkyta tik „zona prie Aukštaičių gatvės“, t.y., tik viršutinė laiptų dalis? O laiptų apačioje tvarkytis nereikia? Ir kaip sutvarkytas viršus derės su nesutvarkyta apačia? O gal (ir tikriausiai) apačios tvarkymui bus pasitelktas kitas projektas?

Pažiūrėkime, kaip projekto aprašyme pagrindžiama laiptų sutvarkymo būtinybė. Pirmiausia laiptai pristatomi kaip buvusi „patraukli miestiečių susibūrimo vieta“, po to apgailestaujama, jog „šiuo metu ši teritorija nėra gausiai lankoma“. Kaip galima „burtis“ ant laiptų ir kokiam tikslui? Kai kurie kauniečiai prisimena, kad prieš kurį laiką čia buvo rengiami vadinamieji „blusturgiai“, tikrai suburdavę pirkėjus ir pardavėjus. Rodos, tokiai ar panašiai (tik pelningesnei) veiklai ruošiamasi ir dabar. Projekto tikslas – „kurti palankias sąlygas verslui bei skatinti bendruomeninę veiklą“. Ant laiptų!

Tikimasi, kad tapusi „patraukli“, vieta tuo pačiu taps ir „naudinga“. „Tiesioginę naudą gaus Kauno miesto ir Žaliakalnio seniūnijos gyventojai ir svečiai bei mieste veikiantys ūkio subjektai. Bus sukurta patraukli miesto gyvenamoji, rekreacinė, investicinė ir verslo aplinka“, –  žada projekto aprašymas. Išvertus į kasdienę kalbą, tai reiškia, kad kažkas galės ant laiptų poilsiauti, kažkas kitas – sudėti čia savo pinigus (investuos į viešąją erdvę?), o dar kažkas kitas – pardavinėti savo prekes ir paslaugas. Tiesiog ne laiptai, o „prekybos ir pramogų centras“.

O jei kažkam atrodo keista, kad projektas pristatomas kaip „kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimo” „įgyvendinimo priemonė“, neskubėkite daryti išvadų. Kauno bedarbiai (jų tarpe ir aš) Kauko laiptų tikrai netvarkys. Bet kai laiptai jau bus sutvarkyti, gyventojai tikrai galės būti užimti (poilsiu) ir tikėtina, jiems atsiras naujų darbo vietų (kioskuose?). Beje, parkavimo vietos irgi numatytos.

Kadaise kitas poetas buvo maloniai nustebintas, kai, parvažiavęs atostogų iš Prancūzijos, vietoje griovio, dėl kurio gėdino miesto valdžią, rado puikius, Stasio Kudoko suprojektuotus laiptus. Jį tie laiptai „patraukė“, jis netgi be jokio reikalo jais užlipo, kiekvienoje aikštelėje pailsėdamas ir ant kiekvieno suoliuko prisėsdamas. Ir tuometinei Kauno valdžiai padėkojo (taigi, kažkiek „simbolinio kapitalo“ ji uždirbo). Kažin, ar mes taip pat maloniai nustebsime, kai pamatysime sutvarkytus ir „ūkio subjektams“ pritaikytus Kauko laiptus?

Neseniai tikrai maloniai nustebino žinia, jog pagaliau bus remontuojama Įgulos bažnyčia. Prieš 4 metus specialiai tam tikslui savivaldybės įkurta VšĮ „Soboro projektai“, pasak spaudos, visus tuos metus sunkiai „kovojo“ ir pagaliau „iškovojo“ bažnyčios fasadui nudažyti, stogui ir pamatams paremontuoti... 1 021 766,77 Eur ES fondų lėšų, paraiškos Nr. 05.4.1-CPVA-R-302-21-0007. Milijonas eurų? Bažnyčia didelė, daug dažų prireiks. Kažin kodėl daugelį pralinksmino projekto pavadinimas: „Šv. Arkangelo Mykolo (Soboro) bažnyčios pritaikymas kultūrinei, turistinei, socialinei, edukacinei veiklai“?

Anądien, man rašant Kauko laiptų istoriją, kolegos įspėjo: „Nepražiopsok, kad Kauno Sporto halei kas nors nenutiktų!“

Tiek šiandien apie viešąsias erdves. Apie privačias ir privatizuojamas pakalbėsime kitą kartą.